Sunday, August 7, 2011

Norvegija. Liepos 30 - rugpjūčio 4d.

Kad ir kaip bebūtume galvoję, kaip reiktų praleisti vieną savaitę atostogų, tada nė į galvą neatėjo, kad galima taip turiningai, laisvai ir nebrangiai pabuvoti fiordų šalyje - Norvegijoje.

Viską būtiniausią susidėję į kelionines kuprines, nusipirkę šiokią tokią palapinę, dujinę turistinę viryklę ir dar keletą iš pirmo žvilgsnio nepakeičiamų daiktų, pradėjome 3000 km besitęsiančią ir 6 dienas trunkančią kelionę iš Stockholmo.
Nepamiršome ir kavos, kuri gelbėjo mus visos kelionės metu ir tuo pačiu padėjo sumažinti išlaidas ir pridėjo daugiau veiklos pakelingose stovėjimo aikštelėse.
Iš tikrųjų tai kelionei ruošėmės, tikrai negalėtume pasakyti, kad nieko neskaitėm, neužsakinėjom ar nesispaudinom maršrutų ar įdomesnių kelionės aprašymų. Ir nesigailėjom nė minutei. Pasiruošimas kelionei ne tik sutaupė laiko, bet ir sakyčiau, išvengėme nenumatytų išlaidų ar netikrumo jausmo kelionės metu.
Pradedam!
1 diena. Šeštadienis, liepos 30d.
Iš namų išvažiavome 9.30 val. Gera nuotaika ir daug ispūdžių kelianti viltis buvo privalumas. Iš tikrųjų, tai buvo pirmoji didesnė mudviejų kelionė, o ir Norvegija buvo šalis, kurią abu žinojome tik iš interneto, televizijos ar pažįstamų pasakojimų. Taip kad viskas, ką matėme ir ką patyrėme, buvo absoliučiai nauja ir su niekuo nesulyginama.
Riedėjome greitkeliu E18 iš Stockholmo per Västerås, Örebro ir Karlstad, kirsdami sieną per Eda miestelį. Norvegiją pasiekėme apie 14 val. Prisipildėme pilną baką dyzelio dar Švedijoje, nes kaip žinojome, Norvegijoje jis šiek tiek brangesnis.
Pirmoji naktis buvo numatyta kempinge prie Mjøsa ežero. Jis didžiausias Norvegijoje. Daugiau http://en.wikipedia.org/wiki/Mj%C3%B8sa . Ežeras tikrai atrodo įspūdingai. Truputėlį teko paklaidžioti, kol senutė "Aldona" (navigacija) pagal 2009 metu programą, surado reikiamą kempingą. Ir galima sakyti veltui klaidžiojome.  Nežinau, ar pačios kelionės buvo dar per mažai nuvažiuota, ar pirmasis slogus įspūdis taip sunkiai radus kempingą - nes tik atvykę, iš karto persigalvojome ir išlėkėme tolėliau - į užsakytą antrosios nakvynės vietą - Birkelund kempingą. Turėjome palapinę, taigi buvome drąsūs, kad bet kur galime miegoti ir nieko nebijome! Dar trupučiuką neteisingų kelio trumpinimų ir apie 20 val atvykome į Birkelund. http://www.birkelund-camping.com/
Mus pasitiko olandė kempingo šeimininkė, kuri mielai sutiko mus priimti diena prieš. Aišku, pasirinkome miegoti palapinėje (palapinė ir automobilis 190 nok). Labai norėjosi kavos, o ir trokšte troškome viską greitai susitvarkyti - juk laukė mūsų pirmoji nakvynė kalnuose ir dar palapinėje!

Nežinau, ar per didelis noras buvo, ar palapinė per prasta, ar tiesiog pritrūko laiko pasiskaityti apie miegojimą lauke, kalnuose, tačiau naktis buvo tragiška - palapinė permirkusi, iš vidaus tik prisilietus galėjai stebėti bėgančius vandens lašus... Kas per velniava, juk, rodos, naktį nelijo? Pasirodo, kad lietaus būta prieš pora dienų ir kaip paaiškino kempingo šeimininkai, naktį nuo kalnų sukrenta visa drėgmė. Taigi mes ir pakliuvome!

2 diena. Sekmadienis, liepos 31d.
Nors prabudimo įspūdis buvo ne koks, bet tik išlindę iš "vandeningosios" palapinės, pasijautėme nuostabiai: tryškome gera energija ir bėgome ruošti pusryčius. Aišku, ramino dar ir tai, kad žinojome, jog sekanti naktis bus praleista namelyje, tame pačiame kempinge :) - 350 nok.  
Šios dienos maršrutas: Birkelund - Vøringsfossen krioklys - Flåm traukinys - Birkelund. Taigi diena atrodo įtempta ir teikianti nepakartojamų įspūdžių. Iš stovyklos pasukę į  R7 riedame prie Vøringsfossen krioklio. Tai didžiausią kritimo kelią  turintis krioklys Norvegijoje. http://en.wikipedia.org/wiki/V%C3%B8ringfossen.
Kelionė iki krioklio tikrai buvo įspūdinga - besikeičianti gamta, vienas žymus objektas keičiantis kitą, pakelėje išsidėstę įdomios architektūros gyvenamieji namukai - visa tai tik žadino dar didesnį apetitą keliauti.

Tiksliai žinojome, kur pasukti - internete aiškiai parašyta, kad geriausiai krioklį išvysime nuo Fossli viešbučio apžvalgos aikštelės. Nekantraudami laukėmė kelionės tikslo. Hmm... nesmagiai pasijutome, kai prie įvažiavimo į viešbučio teritoriją, vaikinukas pareikalavo iš mūsų 40 nok (20 nok žmogui). Trumpam pasijutome spąstuose, tačiau žadėtasis vaizdas vis dar buvo priešaky! Ir tikrai - smarkus garsas sklido iš apačios, kurioje šniokštė gražuolis Vøringsfossen krioklys.   
Vøringsfossen krioklys
Vøringsfossen krioklys - vienas iš labiausiai lankomų krioklių Norvegijoje. Krioklys yra 182 m. ir turi 145 m. laisvojo kritimo aukštį.  Vøringsfossen yra 7 kely, kuris jungia du didžiausius Norvegijos miestus - Bergen ir Oslo ( 280 km nuo Bergen ir 300 km nuo Oslo). Gražiausias vaizdas atsiveria, kai saulė ir vanduo sukuria slėnyje nuostabią vaivorykštę. Mums pavyko ją įamžinti.


Galima drąsiai pasakyti, kad nuotraukos neperteikia to vaizdo, kuris iš tikrųjų geba užgniaužti kvapą. Nuostabus jausmas.
Nuotraukoje kairėje ant kalno matyti Fossli viešbutis, nuo kurio apžvalgos aikštelės darytos ankstesnės krioklio nuotraukos. Fossli viešbutis įkurtas 1891 metais ir nuo seno traukia karalius, muzikantus, rašytojus ir dailininkus. Akivaizdu, kad įkvėpimo jiems čia niekada netrūkdavo.
 Pasigrožėję, nusifotografavę ir paaikčioję bei paūkčioję iš nuostabos patraukėmė keliu žemyn, kur kaip matėsi, žmonės skubėjo pažiūrėti į krioklį iš apačios. Kiek skaitėme, kelionė žemyn trunka apie pusvalandį, o ir kelias yra ne itin lengvas. Pusiaukelyje supratome, kad avalynė ne pati patogiausia laipioti uolienom, taip kad teko grįžti atgal su mintimi, kad kitą kartą būtinai nusileisime!
Nors krioklio vaizdas visiškai išblaškė, tačiau nepamiršome, kad dienos kelionė dar toli gražu nebuvo baigta. Įsukę į Rv 13, persikėlę keltu Brimnes - Bruravik, pavažiavę atkarpą mokamu keliu (16 nok) pasiekėme Voss. Daugiau http://en.wikipedia.org/wiki/Voss.
Apie keltus. Keltai beveik šimtu procentu priklauso kompanijai Fjord1, kuri taip pat organizuoja keliones autobusu, laivu, teikia gido paslaugas. Keltai mokami. Vairuotojas įskaičiuojamas į automobilio kainą, o už kiekvieną keleivį reikia mokėti papildomai. Kainas galima rasti fjord1 internetiniame puslapyje http://www.fjord1.no/default.asp?menu=185&page=1, ir pasirinkus maršrutą nesunkiai apskaičiuoti savo išlaidas ir suderinti tvarkaraščius.
Apie mokamus kelius "Toll roads" reiktų susirasti informacijos taip pat. Sukdami ratus, mes taip pat patekome į juos, tai padidino nenumatytas išlaidas. Jei nuomojate automobilį, pravažiavus "toll road" siūlytume iš karto (vėliausiai per 3 dienas) susimokėti mokestį artimiausiame "Kr service" pažymėtame taške -tai dažniausiai būna degalinė. Kitu atveju automobilį nuomojantį kompaniją jums greičiausiai dar paskaičiuos ir savo administracinį mokestį. Jei automobillis nuosavas, galima registruoti  kreditinę kortelę čia http://www.autopass.no/Visitors, ir pravažiavus mokamus kelius per "AutoPASS", mokestis bus nuskaičiuotas automatiškai.










     Kelio atkarpa apie 100 km, tačiau su greičio apribojimais ir kavos gurkštelėjimais pusiaukelėje, kelionė truko apie  dvi valandas. Įdomus patyrimas, kai leidiesi nuo didelės kalvos, kad pasisemtum šaltinio vandens kavai. Atvykusieji autobusu japonų turistai, grįžtantį su vandeniu Faustą pavadino Troliu ir net padarė kelias jo nuotraukas :)
Beje, Trolių fenomenas Norvegijoje labai dažnas.
Pagal skandinavų mitologiją, trolis tai didelė, sena, pikta ir negraži, žmogaus pavidalą turinti, neigiama būtybė. Troliai beveik akli, nekenčia dienos šviesos. Jei juos užklumpa saulė, tuoj pavirsta akmenimis. Matyt dėl to labai populiaru statyti akmeninius namukus troliams. Sakoma, kad jei nepastatysi jiems namuko, troliai supyks ir tuomet tau nebesiseks. Tikriausiai perspėjimas iš tikrųjų rimtas, nes visos kelionės metu pakelėse, kelio vingiuose, stovėjimo aikštelėse, slėniuose ir ant kalvų - visur buvo pilna akmeninių namukų troliams.
Faustas greitai ėmėsi darbo, taip apdraudęs mūsų kelionę iki Flåm miestelio, kur mūsų laukė daug įspūdžių žadanti kelionė per kalnus traukinuku.
Traukinys, jungiantis Flåm ir Myrdal miestus, įtrauktas į neįtikėtinų Norvegijos inžinerijos statinių sąrašą. Geležinkelis buvo statomas 20 metų ir baigtas statyti 1940m. Daugiausia darbo įdėta kasant tunelius - 18 iš 20- ies jų yra iškasti rankomis. Metras tunelio buvo ruošiamas mėnesį laiko. Viso geležinkelio ilgis 20,20km. Aukščiausiai traukinys pakyla iki 865,5m virš jūros lygio ir nusileidžia iki 2 m žemiau jūros lygio. Nieko sau duomenys, ar ne?
Atvykus pirmasis ispūdis buvo pritrenkiantis: pravažiavę  keletą kilometrų tuneliu, kuris, jei skaičiuojant nuo kalno viršaus, yra apie du šimtai metrų gilyje, ir ilėkę į slėnį - apstulbom - buvo dėl ko! Vaizdas susiliejo su viskuom... ir didžiulis laivas, ir traukinukas, ir kalnai, ir  žmonių aibė - spalvota viskas!. Reikėjo greitai susigaudyti, kur sukti, kur galima statyti mašiną, kur eiti aplamai. Vėlavome į traukinuką, o patekti norėjosi dabar, kadangi sekantis būtų buvęs tik už pusantros valandos, tad nubėgome į, beveik pasiruošusį važiuoti, traukinį. Be iš anksto nusipirkto bilieto išokome į jį, žinoma, palydovei baisiai pudruotu, tiesiog vaškiniu veidu, leidus. Iškart pamanėm, kad ši atrakcija šiandien nemokama, tad šyptelėjome abu net nekalbėję, lyg skaitydami vienas kito mintis, tačiau apsirikome.  
Už šį nuostabų pasivažinėjimą susimokėjome 700 nok abiem į abi puses, tačiau visai nesigailime. Tikrai vaizdai buvo įspūdingai besikeičiantys kas keletą metrų, tad patikėkit - fotoparatą ir telefonus tiesiog sprogdinome!      Turbūt įspūdingiausia kelionės sustojimo vieta -Kjosfossen krioklys, kur tarp jo ir traukinuko padaryta aikštelė turistams. Sustojimas truko 5 minutes, per kurias buvo nustebinti netikėta programa. Akimirksniu mus sukaustė nuo krioklio sklindanti muzika. Neįtikėtina akustika! Pagal legendą prie šio krioklio dingdavo vyrai. Manoma, kad tai "skandinaviškų vaidilučių" gundymo pasekmė: savo šokiu ir dainomis kviesdavo vyrus pas save. Iš ten jie jau nebegrįždavo.
Palydėję traukinuką, skubėjome atgal i savo stovyklavietę - Birkelund kempingą. Jau buvo velyvas vakaras ir skrandžiai triukšmavo prašydami bet ko valgomo! Po geros valandos jau buvome savo namelyje, pavakarieniavę ir naudodamiesi nemokamu Wi-Fi, koregavom savo planuotą maršrutą.

3 diena. Pirmadienis, rugpjūčio 1d.
Rytas nuostabus. Malonu buvo ištiesti kojas lovytėje ir dar namelyje. Čia sausa:) O ir saulė ragindama keltis jau dirsčiojo pro langą. Viskas pagal planą: šiltas oras, geros nuotaikos ir iš nekantrumo nenustykstančios kojytės - visa ko reikia pradėti dar daugiau įspūdžių suteiksiančią trečiąją kelionės dieną.
Šios dienos kilometražas ilgas. Pirmiausia, Stegastein apžvalgos aikštelė, esanti netoli Flåm miestelio, kurią dar vakar pasilikome desertui, o po to ilgas kelias link trečiosios nakvynės vietos - Ålesund, Prinsen kempingo. Viso apie 400 km į šiaurę. Rodos, visai nedidelis atstumas, tačiau jau tada, iš nedidelės patirties žinome, kad greičiausiai jį nuvažiuosim mažiausiai per šešias valandas. Be to, šiandieną dar nusimatė pasinaudoti net keturiais mokamais keltais iki kelionės tikslo. Taigi nieko nelaukę išskubėjome.

Riedėjome vakarykščiu Rv50 keliu aukštyn. Nors žinojome, jog laiko neturime daug, tačiau labai jau norėjosi kur nors palaipioti, nusukti nuo kelio - kitaip prisiliesti prie neįprastos mūsų akims gamtos. Nors čia ir Norvegija, tačiau kai kurios kelio atkarpos šiame kalnų aukštyje tiesiog prašosi būti sulyginamos su kaiminystėje esančia Airijos gamta. Ilgai nelaukę, sustojome vienoje iš pakelingųjų aikštelių. Mus supo kalvų platybė, kalnų upės, atsirandančios ir pradingstančios į niekur... Savotiškai gražu... ramu, o ir jautėsi stagnacinis natūraliosios gamtos kvapas. Suprantama, juk šiems akmenims tiek metu! Greitai jau kopėme kalnu aukštyn ligi vieno iš upelių pradžios. Ir vėl mane pavedė avalynė - kitai panašiai kelionei   būtinai reikės įsigyti patogesnius laipioti batus, nes be jų tokiu vaizdu galėsiu grožėtis tik iš apačios.
Likau sėdėti puskelėje
                        
Antrasis Fausto namukas troliams
 
Faustas nenustygstančiai šokinėjo aplink, skatindamas kopti aukštyn, vis kartodamas, kad kažkodėl gerai jaučiasi - visai jokio sunkumo ar nuovargio šokinėjant dideliais akmenimis per upę. Tačiau man pusiaukelėje teko sustoti ir su ilgesinga šypsena stebėti turbūt dvidešimčia metų atjaunėjusį Faustą.
Matyt bandydamas ir pats sau tai irodyti, Faustas užbėgo į pačią kalno viršūnę, kurioje dar ir sutvarkė kažkieno kažkada statytą sugriuvusį trolių namuką - dar vienas pliusiukas mūsų sėkmės link!
 Po tokios rytinės mankštos, leidomės tolyn. Greitai privažiavome Aurland miestelį, iš kurio išsukus, turėjo būti Stegastein apžvalgos aikštelė. Ji yra 650 m. virš jūros lygio aukštyje, nuo kurio atsiveria nuostabūs akiai vaizdai į fiordą ir į minėtą gyvenvietę.
Tikrai gražus, slėnyje įsikūręs, miestelis, turintis ir savo bažnyčią ir kelias Europoje paplitusias parduotuvėles: Coop, Spar. Sustoję Aurland nusipirkti saldainių (kažkodėl labai užsinorėjom deserto), pasukom siauru keliuku aukštyn, turėjusiu nuvesti mus link tikslo.
Bevažiuodami pagalvojome, jog tai - ne tas kelias, kurio mums reikia, nes jis, mūsų nuomone, buvo per siauras, kad nuvestų į kalno viršūnę, o ir pats kalnas, į kurį kilome, rodės per aukštas, kad iš viso ten būtų buvęs koks nors pravažiavimas. Kupini nepasitikėjimo ėmėme šnairuoti į "Aldoną". Taigi grįžome atgal pasiklausti krypties ir labai nustebome - visgi šis vienam automobiliui pritaikytas keliukas, vedantis per nuosavas sodybas, ir buvo mums reikalingas. Sukaupę visą drąsą, kurios tada dar turėjome labai mažai, o ir toji sparčiai tirpo, po truputį riedejome aukštyn.... ir aukštyn...ir vėl aukštyn..,kelias ėjo zigzagais ir rodės neturėjo pabaigos! Apsilenkiant su pakeleivingomis mašinomis, tekdavo važiuoti atgal iki prasilenkimui pritaikytų aikštelių kalne. Nuolat pagalvodavome: tai kas mūsų laukia Trolių kelyje, apie kurio statumą ir siaurumą buvom tiek daug girdėje??

Vaizdas iš apšilimo aikštelės.
Faustas čia jautėsi drąsiai!
 Maždaug viduryje kalno mus pasitiko apžvalgos aikštelė. Džiaugėmės ją pasiekę. Išlipome, pradėjo žvalgytis...kai pravažiuojantis danų turistas netikėtai paklausė mūsų, ar tai teisingas kelias, vedantis į Stegastein Lookout? Susižvalgę supratome, kad ši vieta - tik apšilimo treniruotė prieš didžiąją panoramą. Ir mes buvome tik pusiaukelėje...
Kiek buvome skaitę, Stegastein apžvalgos platformos ilgis 30 metrų, plotis 3,3m ir ji tiesiog išsikišusi virš kalno. http://www.visitnorway.com/en/Product/?pid=47186. Šios įdomios konstrukcijos autoriams suteiktas pagrindinis Norvegijos turistinių kelio statinių apdovanojimas.
Važiavimo kelias iki jos yra 6 km, nors žiūrint į apačią miestelis atrodo iš karto po kojomis. Ir patikėkit - verta čia atvažiuoti...
 
 
Kur drąsuolis kiškis? :)








  


Dabar, kelionei pasibaigus, galėtume pasakyti, kad Stegastein - Lookout - viena iš didžiausią įspūdį palikusių vietų. Aišku, šiek tiek prisidėjo ir tai, jog ji buvo kaip ir pirmasis mūsų rimtas žvilgnis nuo kalno viršūnės. Pasaka...
Dar ilgokai pasibuvę, atsigėrę kavytės (vėl gi, pasigamintos) patraukėmė vingiuotu ir pakankamai stačiu keliu atgal į miestelį, nuo kurio mūsų laukė ilga kelionė į Ålesund.

Gleizeris
Ilgiausias pasaulyje tunelis - kelias 24,51 km
 Kelionė neprailgo. Nors nuvažiuota apie 400 km , tačiau kelyje pasitaikė visko: vingiuotųjų kelių aukštyn - žemyn, iki 25 min trunkančių kelionių keltu per gražiausius fiordus, pakelės atrakcijų - begalės gerai sutvarkytų stovėjimo aikštelių, panoraminių vaizdų, iš niekur atsirandančių gražuolių gleizerių ar vidury kalno iškastų tunelių. Vienas tokių - Lærdal Tunelis - ilgiausias pasaulyje užfiksuotas kaip tunelis -  kelias,  jungiantis Lærdal ir Aurland miestelius. Atidarytas 2000 metais. Daugiau informacijos galima pasiskaityti anglų kalba:  http://en.wikipedia.org/wiki/L%C3%A6rdal_Tunnel. 


Vaizdai kelyje


Jau gerokai temo, kai įvažiavome į Ålesund, Prinsen kempingą. Buvo apie 21 valanda, kai atbildėjome į registratūrą. Turėjome iš anksto užsisakę namelį, tačiau labai nustebome, kad jis mūsų nesulaukė iki 18 val ir buvo išnuomotas kitiems. Taigi teko rinktis palapinę... 210 nok...
Prinsen kempingas įsikuręs Norvegijos jūros įlankoje, prie pat jūros. Sakytume, labai didelis plotas, kuriame telpa daug namukų, palapinių, taip pat geros sąlygos karavanams ar nameliams ant ratų. Ką gi, pasirinkti vietos neturėjome daug, taigi tik suradę kažką panašaus - ėmėmės statybos darbų. Nuotaika buvo nekokia, nežinojome, kokia bus naktis: ar bus šalta, ar lis lietus - visgi buvome truputį kitokiame klimate, nei turėjome patirties. O ir girdėtos oro prognozės ne itin kėlė ūpą. Reikėjo pasikrauti viską: ir telefonus, ir fotoaparatą, net kompiuteris, ir tas, buvo be gyvybės ženklų. Už papildomą mokestį - 40 nok gavome labai ilgą prailgintoją, kuriuo galėjome prijungti mūsų prietaisus (po vieną) prie elektros lizdo žemėje. Internetas kainavo papildomai, tad neišlaidavom. Kai tik palapinė įgavo reikiamą formą, o ir patalai atsidūrė savo vietoje - atėjo laikas kavytei ir vakarienei!

Vakarienei kepti kiaušiniai su svogūnais
ir dešrelėmis
4 diena. Antradienis, rugpūčio 2d.
Ankstyvas rytas...kazkur 7 val. Palapinėje šilta ir sausa... Gera...
Visgi miegoti, galima sakyti, paplūdimyje, vėjo užuolankoje ir kur nėra didelių kalnų - drįstu pareikšti - patiko. Netgi per šilta, nors temperatūra terodė 10 laipsnių. Smagumėlis. Greiti rytiniai pasiruošimai pusryčiams ir kavytei, ir mes vėl gyvename kelionės planais. Šiandien turime pasiekti Trolių kelią. Keliaujant iki jo dar turime aplankyti Blimsanden paplūdimį, pervažiuoti The Atlantic road, dar persikelti keletu keltų bei papildyti maisto atsargas.
Viską susipakavę ir atidavę gal 15 m elektros laidą, kuris leido mums paeiliui pakrauti visus būtiniausius elektros prietaisus, leidomės tolyn, prie Norvegijos jūros, į vieną iš gražiausių balto smėlio paplūdimių visame pasaulyje. Keliauti nereikėjo ilgai, gal gerą pusvalandį, kai tarp pavienių vilų pamatėme iškabą su nuoroda į Blimsanden. Keliukas buvo siauras, per laukus ir tęsėsi gal kokį kilometrą. Tolumoje nesimatė jokio horizonto, kelias ėjo į viršų. Staiga pasirodė ganyklos...karvės...darėsi jau neberamu. Juk čia, už kalniuko, turėtų atsiverti vienas gražiausių vaizdų pasaulyje! Hmm...


Kokybė nekokia, nes filmavom telefonais, tačiau tikimės, kad bendrą vaizdą išeis susidaryti. Vaizdą, kurio, galima sakyti, nebuvo! Palyginimui prieš akis išniro Palangos paplūdimys ir Nidos kopos....
Tai, kas stūksojo prieš akis - skirtinga ir savo ruožtu savita gamta. Blimsanden paplūdimys nustebino jūros begalybe - baltas smėlis vos ne vos išsiskyrė nuo jūros vandens ir debesų - vienybė ir ramybė.
Aišku, ne tokio vaizdo tikėjomės, tačiau ką padarysi - pasimėgaukime tuom, ką matome. Labai norėjosi pabraidyti jūroje. Vanduo ledinis, net neįsivaizduoju, kiek laipsnių jame buvo, tačiau kojas diegė. Kentėjau vos kelias sekundes, kol buvo daromos keleta fotografijų.
Neįrašytume šio paplūdymio į labiausiai Norvegijoje lankytinų vietų sąrašą, tačiau šis rytinis apsilankymas mus pačius maloniai nuteikė tolesniai dienai. Sėdome atgal į automobilį ir riedėjome The Atlantic road link. Tai šiauriausias mūsų kelionės taškas. Daugiau info pasiskaitykite: http://en.wikipedia.org/wiki/Atlantic_Ocean_Road.
Nuo Blimsanden paplūdymio daugiausia keliai ėjo po žeme ar vandeniu: kartkartėlėmis išnirdavome iš tunelio įkvėpti gryno oro ir pasižvalgę aplink į savotiško grožio panoraminius vaizdus: salas, miestelius - nėrėme atgal gilyn. Maršrutas buvo nustatytas dviem valandom, tačiau kai, persikėlę keltu Vestnes - Molde, toliau turėjome sukti į R64, mūsų nuostabai susidūrėme su problema - kelias uždarytas ilgalaikiams darbams. Pasirinkome aplinkinį kelią E39, vedantį taip pat iki Kristiansund miesto. "Aldona", savo ruožtu, pirmai progai pasitaikius liepdavo mums suktis atgal arba važiuoti į vos įžiūrimus keliūkščius, kurie navigacijos kalba įvardinti kaip "alėja". Supratome, kad darome didelį vingį, tačiau laiko turėjome daug. Be to, ir pasirinkimo nebuvo jokio.
Nors nežinomybė vargino, tačiau tai, kad kokia gamta važiavome maršrute nenumatytu keliu pakrante, tikrai vertėjo pamatyti. Ne vieną kartą pasijutome esantys debesyse...tiesiogine ta žodžio prasme!


Kas tai?
Kelio pradžia taip pat patraukė dėmesį su įdomiais tiltais, kurie tarsi prasidėdavo ir baigdavosi į niekur.

Visgi kelionė truputį prailgo: nesinorėjo niekur sustoti iki pat žymiojo Atlanto kelio. Na, aišku, degalinėje pirktos, šviežios bandelės ir saldainukai-guminukai padėjo stumtis aukštyn, į šiaurę. Pagaliau prieš akis pasirodė iškaba su The Atlantic road pradžia.